Pastaraisiais metais ADAC autokėdučių testai tapo vienu dažniausiai minimų orientyrų tėvams renkantis automobilinę kėdutę vaikui. Daugelis ieško būtent šių rezultatų, lygina balus, modelius ir pagal juos bando lengviau susigaudyti itin plačioje autokėdučių rinkoje. Ir tam yra priežasčių.
ADAC – tai vienas žinomiausių nepriklausomų autokėdučių testų Europoje, atliekamas kartu su Vokietijos vartotojų organizacija „Stiftung Warentest“. Testuojamos Vokietijos rinkoje parduodamos autokėdutės, o patys bandymai dažnai padeda atkreipti dėmesį į modelių skirtumus ar net rimtas saugumo problemas, kurių neatskleidžia vien tik privalomas patvirtinimas.
Nes nors Europoje parduodamos autokėdutės turi atitikti minimalius saugumo reikalavimus, realybėje jų skirtumai gali būti labai dideli. Būtent todėl ADAC testai daugeliui tėvų tapo papildoma gaire renkantis kėdutę savo vaikui.
Tačiau kuo daugiau tėvų pradeda remtis šiais testais, tuo daugiau kyla klausimų, kaip tuos rezultatus reikėtų interpretuoti praktiškai. Vien tik bendras balas ne visada leidžia suprasti, kuri autokėdutė konkrečiam vaikui iš tikrųjų bus geriausias pasirinkimas.
Per 2025 metus ADAC atnaujino dalį savo testavimo metodikos, todėl šių metų rezultatai tapo griežtesni nei ankstesniais metais. Tiesa, jau 2025 metų rudenį pasimatė rezultatuose šiek tiek pradėta keisti vertinimo sistema. Tad šių metų rezultatai sunkiai sulyginami su anksčiau buvusiais rezultatais. Dalis modelių, kurie anksčiau tikriausiai būtų surinkę „gerus“ įvertinimus, šiemet pasirodė gerokai prasčiau.
Dar gerokai prieš paskelbiant pilnus rezultatus, ADAC paskelbė atskirą perspėjimą dėl kelių testuotų modelių. Didžiausias dėmesys skirtas kai kurioms internetu parduodamoms vadinamosioms „white-label“ autokėdutėms-modeliams, kurie gaminami tose pačiose gamyklose, tačiau vėliau parduodami skirtingais pavadinimais įvairiose internetinėse platformose, tokiose kaip Amazon.
Taip pat vienas pagrindinių įspėjimų buvo Kinderkraft Mink Pro 2 + Base Mink FX2 kūdikio kėdutė. Bandymo metu kūdikio kėdutė atsikabino nuo Isofix bazės, todėl ADAC paskelbė atskirą perspėjimą dėl galimos rimtų traumų rizikos avarijos metu.
Tokie testai dar kartą primena, jog vien faktas, kad produktas yra parduodamas Europos rinkoje ir turi oficialų patvirtinimą, nebūtinai reiškia vienodą saugumo lygį realiuose bandymuose. Pats homologacijos patvirtinimas šiandien labiau reiškia bazinių minimalių reikalavimų atitikimą, o ne aukščiausią įmanomą saugumo lygį.
Tačiau tuo pačiu svarbu suprasti ir kitą dalyką – ADAC testai vertina gerokai daugiau nei tik pačią apsaugą susidūrimo metu. Būtent todėl kai kurie rezultatai gali atrodyti painūs ar net prieštaringi, jei žiūrime tik į galutinį balą.
2025 metais ADAC atnaujino dalį savo testavimo metodikos. Testuose pradėtas naudoti naujas automobilio kėbulas bei kai kuriuose bandymuose padidintos apkrovos. Dėl šios priežasties naujų atliktų testų nebegalima tiesiogiai lyginti su senesniais rezultatais.
Dar vienas svarbus pokytis – nuo šiol gerokai daugiau dėmesio skiriama medžiagų sudėčiai ir aplinkai kenksmingoms medžiagoms, įskaitant PFAS/PFOS grupės chemikalus. Iš vienos pusės tai labai pozityvus žingsnis, nes tokie testai skatina gamintojus atsakingiau rinktis medžiagas ir mažinti potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą. Tai vertinama kaip pozityvus pokytis, nes tokie testai skatina gamintojus atsakingiau rinktis medžiagas ir mažinti potencialiai kenksmingų chemikalų naudojimą.
Būtent čia slypi viena didžiausių priežasčių, kodėl tėvai dažnai neteisingai interpretuoja ADAC rezultatus. ADAC bendras balas nėra vien tik saugumo įvertinimas. Galutinis rezultatas susideda iš kelių skirtingų dalių.
ADAC teste labai svarbią vietą užima ne tik saugumas, bet ir naudojimo patirtis bei universalumas.
Tai reiškia, kad saugi kėdutė gali prarasti nemažai balų dėl sudėtingesnio montavimo ar didesnės neteisingo naudojimo rizikos. Ir būtent todėl vien tik galutinio balo dažnai neužtenka norint suprasti realų konkrečios kėdutės saugumo lygį.

Žiūrint į ADAC rezultatus labai lengva pradėti lyginti tik pačius skaičius:
1,8 atrodo „geriau“ nei 3,1.
2,0 atrodo „saugiau“ nei 3,3.
Tačiau realybėje skirtingų kategorijų autokėdutės dažnai apskritai negali būti vertinamos vienodai.
Pavyzdžiui:
– kūdikio kėdutė,
– iki 105 cm skirta Isofix kėdutė,
– iki 125 cm ar net 36 kg skirta kelionėms atbulomis kėdutė,
– bei vyresniems vaikams skirtas boosterio tipo modelis
veikia visiškai skirtinguose vaiko augimo etapuose ir susiduria su labai skirtingomis apkrovomis avarijos metu.
3 kilogramus sveriančio kūdikio apkrovos nėra tas pats, kas 23 ar net 36 kilogramus sveriančio vaiko. Todėl vien tik bendras balas ne visada leidžia suprasti realų konkrečios kėdutės kontekstą. Čia net nekalbant apie kėdutės tikimą pagal vaiko amžių. Dar daugiau klausimų kyla tuomet, kai tėvai pradeda lyginti skirtingų filosofijų testus, pavyzdžiui, Plus Test ir ADAC.
Vienas dažniausių klausimų po šių metų rezultatų buvo:
kodėl Plus Test praėjusi kėdutė ADAC teste surinko tik „patenkinamus“ įvertinimus?
Norint tai suprasti, labai svarbu žinoti, kad ADAC ir Plus Test vertina ne visai tą patį.
Nors abu testai kalba apie vaikų saugumą automobilyje, jų filosofija ir pagrindiniai prioritetai gana stipriai skiriasi.
Švediškas Plus Test pirmiausia fokusuojasi į maksimalų vaiko apsaugojimą priekinio smūgio metu. Didžiausias dėmesys čia skiriamas kritinėms apkrovoms vaiko kaklui – būtent kaklas vaikams yra viena pažeidžiamiausių kūno vietų avarijos metu. Plus Testą praeina tik keliavimui atbulomis pritaikytos kėdutės. Testo metu matuojama, kokia apkrova tenka vaiko kaklui susidūrimo metu, ir jei nustatyta riba viršija šio testo reikalavimus, kėdutė testo tiesiog nepraeina.
ADAC į saugumą žiūri plačiau. Tai nėra vien tik smūgio metu suteikiamos apsaugos vertinimas. ADAC iš dalies yra ir labai vartotojiškas testas, kuriame daug dėmesio skiriama kasdieniam naudojimui, montavimo paprastumui, klaidų rizikos mažinimui bei kėdutės universalumui skirtinguose automobiliuose.
Kitaip tariant, Plus Test pagrindinis klausimas yra:
„Ar ši kėdutė maksimaliai apsaugo vaiko pažeidžiamiausias dalis avarijos metu?“
Tuo tarpu ADAC labiau vertina:
„Ar tėvai šią kėdutę galės lengvai, taisyklingai ir saugiai naudoti kasdien?“
Todėl visiškai normalu, kad kelionėms atbulomis skirtos, diržais tvirtinamos ir Plus Test praėjusios kėdutės ADAC teste surenka žemesnius balus nei Isofix kėdutės. Tokios kėdutės dažnai būna sudėtingesnės montuoti, yra sunkesnės ir dalinai didesnės (jei pritaikytos didesniems vaikams). Tačiau tai savaime dar nereiškia, kad jos yra nesaugios. Lygiai taip pat ir aukštas bendras ADAC balas dar nebūtinai reiškia, kad konkreti kėdutė bus geriausias pasirinkimas būtent jūsų vaikui.





ADAC testai tikrai yra labai naudingas įrankis tėvams. Jie padeda geriau susigaudyti didžiulėje autokėdučių rinkoje, pastebėti rimtesnes problemas ir atsirinkti gamintojus. Ypač šiandien, kai rinkoje atsiranda vis daugiau mažiau žinomų ar vadinamųjų „white label“ modelių, tokie nepriklausomi testai tampa labai vertingi. Tačiau kartu labai svarbu suprasti, kad vien tik bendras balas dar nepasako visos istorijos.
Pastaruoju metu vis dažniau pastebiu, kad tėvai pradeda pernelyg fokusuotis į vieną skaičių lentelėje, o ne į tai, kaip konkreti kėdutė iš tikrųjų tinka vaikui ir automobiliui. O būtent tai dažnai turi gerokai didesnę reikšmę realiai apsaugai.
Jei kalbame būtent apie maksimalios apsaugos siekį, pagrindiniai principai išlieka tie patys:
– kuo ilgiau keliauti atbulomis,
– neskubėti pereiti prie paskutinės kategorijos kėdučių,
– ir kuo ilgiau išlaikyti vaiką kėdutėje su vidiniais 5 taškų diržais.
Todėl ADAC rezultatus verta vertinti ne kaip vieną galutinį atsakymą, o kaip papildomą įrankį.


